kazliukai

×kazliùkai sm. pl. (2) kailinukai; plg. kaižliai: O joj atgijo, pelių kazliukais apsisegė, daėjo in sa[vo] brolių daiktą TDrIV220(Vlk). Našleli, našleli, tu manę norėjai, su kazliukais, čebatukais in mane atjojai KrvD184.